Demokratinis ugdymas Lietuvoje

 

Remiantis tyrimo PISA 2018 duomenimis, Lietuvos mokyklose beveik pusė mokinių nesijaučia esantys bendruomenės dalimi ir galintys lemti mokykloje priimamus sprendimus. Šiuo metu takoskyra tarp mokymo Lietuvos mokyklose ir realių socialinės raidos procesų didėja. Nors realūs socialinės raidos procesai sudėtingėja, pedagogika dažnai juda priešinga kryptimi – veiksmų supaprastinimu, kontrolės ir atsakomybių perėmimu. Mokyklose turėtų būti vykdomos veiklos, padedančios mokiniams įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir įgalinančios mokinius iš pasyvių stebėtojų tapti aktyviais veikėjais, prisiimančiais atsakomybę už savo sprendimus, inicijuojančiais pokyčius bendruomenėje. 

Projekto „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“ tikslas – pilietiškai aktyvi visuomenė. Tikime, kad ją galime puoselėti diegiant mokyklose demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas, kurios mokinius mokytų pilietinio ugdymo per praktinę kasdienę veiklą mokykloje, kad mokiniai pajustų, kas yra realus kad ir mažų sprendimų priėmimas, darantis įtaką bendruomenės gyvenimui. 

Demokratinis ugdymas

 

Demokratinio ugdymo pagrindiniai aspektai – ugdymo demokratija ir socialinė demokratija. Ugdymo demokratija suvoktina kaip vaiko pasirinkimas ką, kiek, kada ir su kuo mokytis. Lietuvos mokyklos dirba bendrųjų ugdymo programų rėmuose, todėl didžiausias dėmesys skiriamas socialinei demokratijai – pagarbus ir lygiavertiškas santykis tarp mokinio ir mokytojo, bendrai kuriami bendruomenei aktualūs susitarimai ir taisyklės, drauge sprendžiamos problemos. Mokyklos susirinkimuose sprendžiami įvairūs klausimai, o vaikai ir suaugusieji turi po vieną balsą nepriklausomai nuo jų amžiaus ar statuso. Taip vaikai realiai dalyvauja valdant mokyklą, labiau pasitiki savimi, yra lygiaverčiai bendruomenės nariai.

 Diegtini principai:

  • individualūs pokalbiai su klasės mokytoju

  • klasės susirinkimas

  • mokyklos susirinkimas

  • teisingumo komitetas

Projekto uždaviniai

 

1) 20–yje Lietuvos mokyklų įdiegti demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas (individualus pokalbis su klasės mokytoju, klasės susirinkimas, mokyklos susirinkimas, teisingumo komitetas), kurių pagrindu mokiniai taptų aktyviais mokyklos bendruomenės nariais, įsitrauktų į mokyklos sprendimų priėmimą ir gebėtų inicijuoti pokyčius, spręsti problemas.

2) Sukurti sąlygas mokiniams „išžaisti“ demokratijos veikimo principus ir procesus dalyvaujant edukaciniame MINI miesto žaidime, kuriame pagrindiniais miesto veikėjais bus vaikai: jie patys kurs miesto valdžią, užsidirbs pinigų, kuriuos galės išleisti čia pat mieste veikiančioje parduotuvėje, kavinėje ar kino teatre.

3) Dalintis pilietinio ugdymo gerosiomis praktikomis su Lietuvos pedagogais ir tėvais. Pagrindinė projekto tikslinė grupė yra 7–16 metų vaikai, taip pat pedagogai, mokyklų administracijos darbuotojai, mokinių tėvai.

Dalyviai:

 

Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija

Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla

Kauno Kazio Griniaus progimnazija

Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis

Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla

Šakių r. Gelgaudiškio pagrindinė mokykla

Šakių r. Plokščių mokykla daugiafunkcis centras

Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazija

Šiaulių Centro pradinė mokykla

Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija

Šiaulių r. Pakapės mokykla

Tauragės Tarailių progimnazija

Telšių „Ateities“ progimnazija

Telšių „Kranto“ progimnazija

Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija

Trakų r. Rūdiškių gimnazija

Vilniaus „Volungės“ darželis-mokykla

Vilniaus Antakalnio progimnazija

Vilniaus Lietuvių namai

Vilniaus r. Lavoriškių gimnazija

 

SUSISIEKIME:

Projekto koordinatorė

Gintė Marija Ivanauskienė 

ginte@demokratinemokykla.lt

Projekto partneriai: Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla; Vilniaus „Ateities“ mokykla.

 

Projektas finansuojamas Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos dalis.

logo.png

2021 © VšĮ Demokratinė mokykla. Į. k. 303524897. A/S LT697044060008007661, SEB bankas