Mokyklos įkūrėjai Donata Norkienė ir Nerijus Buivydas iki tol dirbo neformalaus švietimo organizacijoje „Sėkmės mokykla“, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviams buvo organizuojami įvairūs bendrųjų kompetencijų mokymai, praktikos savaitės siekiant išsibandyti svajonių profesiją ir kitos veiklos, padedančios moksleiviams įgyti žinių ir įgūdžių, kurių mokykloje nemokė. Darbas šioje srityje aiškiai parodė Lietuvos švietimo sistemoje esančias problemas, kurioms išspręsti savaitgalinių mokymų ar projektinių veiklų visgi nepakako. Taip natūraliai gimė svajonė sukurti savo mokyklą.
Mintis įkurti būtent demokratiniais principais grįstą mokyklą Nerijui ir Donatai kilo pirmąkart išgirdus į Lietuvą konferencijai atvykusio ilgamečio „Summerhill“ mokytojo Leonard Turton paskaitą apie demokratinį ugdymą. Tuomet jie suprato, kad tokios mokyklos linkėtų savo ir visos Lietuvos vaikams: kurioje egzistuoja pagarbus vaiko ir suaugusiojo santykis, kur kiekvienas gali augti savo tempu ir dalyvauti sprendimų priėmime, o mokykla yra ne tik vieta, kur perduodamos akademinės žinios, bet vientisa kultūrinė ir vertybių sistema.
Mokyklos atidarymo procese labai padėjo tiek Leonard Turton, tiek Didžiojoje Britanijoje veikiančios „Park School“ ir „Sands School“, su kuriomis bendradarbiaujama iki šiol. Didžiule parama mokyklos atsidarymui tapo ir SBA koncernas, tapęs trečiuoju mokyklos dalininku.
Demokratinė mokykla startavo nuo priešmokyklinės ir pradinių klasių ir iki šiol auga drauge su vaikais: mokiniai čia mokysis iki 8 klasės, tačiau svarstoma ugdymą tęsti ir iki 12 klasės. Tam, kad čia besimokantys vaikai gautų jiems reikalingo individualaus dėmesio, kad kiekvienas būtų matomas ir girdimas, kaip ir daugelis pasaulio demokratinių mokyklų, Demokratinė mokykla yra nedidelė bendruomenė – šiuo metu čia tiek „gyvai“, tiek nuotoliniu būdu (e–mokykloje) iš viso mokosi apie 100 vaikų.
Nuo pat įsisteigimo mokykla priklauso EUDEC (European Democratic Education Community) tinklui, vienijančiam daugiau kaip šimtą visoje Europoje įsikūrusių demokratinių mokyklų. Tačiau demokratinio ugdymo filosofija plinta ir už jų ribų: vis daugiau viso pasaulio mokyklų, įskaitant ir Lietuvos, renkasi diegti skirtingus demokratinio ugdymo elementus, o demokratinio ugdymo principai diegiami ne tik pavienėse mokyklose, bet ir valstybiniu mastu.